Diena išsisklaidys lyg rūkas
Ir žemę vėl užklups tamsi apgaulė.
Tik baltas pienės pūko parašiutas
Gerumo spinduliu apgaubs pasaulį.
O dūmai sklaidos sklaidos sklaidos,
Apnuogina net aklą vėją,
Apgaulė iš gerumo šaipos
Žmogus pasiekia upę Lėją.
Panyra jon ir džiaugiasi lyg vaikas,
Neužmirštuolę rankoj spaudžia...
Staiga atskrieja balto rūko tvaikas -
Atminus jį taip sielą maudžia.
Apakintas ir luošas vėjas
Linguos mažutį pienės pūką,
Kur jį nuneš, nežino niekas:
Į Marsą, gal į skliauto šukę...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą