Dvi mėlynos priekabios akys
Nužvelgia mane nuo kojų lig galvos:
- Pudros likučius nusivalyk nuo nosies.
- Blakstienas tušas sulipdė šen bei ten.
- Šiek tiek ryškumo lūpoms trūksta.
- Suknelė ši languota žiūrisi gana gerai.
- Ir rudos pėdkelnės prie jos pritinka neblogai.
- Batus belieka apsimauti... ne, ne tuos!
- Rudus ilgais auliukais... taip, taip tuos.
Pagaliau savo atvaizdu veidrodyje patenkinta lieku
Ir palengvėjusia širdim į rudeninę gatvę išeinu.
Jaučiu kaip į rusvai raudoną klevo lapą pavirstu
Ir ilgainiui krūvoj margiausioj nebyliai pranykstu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą