Vasaros vakarą, prislėgtą tvankumos
Ir nudažytą raustančios saulės laidos
Įstrigusį tarp sirpstančių vyšnių šakų
Tik šešėliais krentantį ant sodo takų
Palytėtą pirmų gailių smuiko garsų
Pravirkstančių čia, be paguodos raudų
Tyliai nusėdančių ant žiedlapių gėlių
Ir išnykstančių sulig vėjo dvelkimu
Orkestro to klausytum ir klausytum
Ir gertum vakaro ramybės gaivą
Bet saulė jau už horizonto ritas
Jau skelbia šio koncerto baigtį:
Dėkojam nacionaliniam žiogų orkestrui
Ir paslapty panorusiam išlikti dirigentui
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą