Pliušinės beždžionės

Ant krištolinių medžių šakų
Supas pliušinės beždžionės
Jos ieško tikrųjų savo namų
Vienintelio tikslo kelionės

Nežino jos, kad nėra jau namų,
Kad didelis mažą sugriovė
Ir, kad toliau ant krištolinių šakų
Užgims vis naujos beždžionės

Barokinė karalienė

O, barokine karaliene,
Seno veidrožio stikle
Spingsi auksiniais dantim
Brilijantų karoliai tavo
Kaklą dar puošia

O, barokine karaliene,
Žinok, nėra dalybos iš nulio
Atmink, memento mori
Suprask, jau kyla mėnulis
Begalybės iliuzijas išsineš
Žvarbus vėjas išbučiavęs
Žvakes

Liūdesys

Liūdesys susigėrė į medžių šakas
Dideliais lašais žemėn krito
Ištiško po bekraštes balas
Lede pilkam žiemai įstrigo

Bet pražydus pirmiesiems žiedams
Ir gervių trikampiams grįžtant
Išjudins vanduo storo ledo lytis
Mano liūdesį vėl pargražinęs