Penkių žvaigždžių vainikas už lango
Tyliai kabo tirštoj nakties tamsoje
Ir išnyksta blausioj dienos šviesoje
Su viltim naktimis sugrįžti į dangų.
Šviesti, rodyt kelią paklydusiom sielom
Degti, liepsnot karšta meilės liepsna
Už rato ribų neišklyst niekada
Atsitvert nuo pasaulio sienom juodom.
Šviesa jų nešildo, šviečia jos blankiai
Jų liepsnos sustingusios sudreba vangiai
Apgaulę jos rezga, ją audžia rate...
Staiga suprantu, kad svajones daužau
Žvaigždžių nėra, vietoj jų aš matau
Tik šviestuvo atspindį lango stikle.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą